Savarankiškas, reiškia laimingas žmogus?

mdePanašūs knygos pavadinimai mane atbaido nuo skaitymo. Bet šį kartą knygą rekomendavo biblioterapijos užsiėmimo Šiauliuose dalyvė. Senjorai skaito tokias knygas ir jos veikia biblioterapiškai. Nusprendžiau paskaityti L. Gounelle psichologinį romaną „Laimingas žmogus“, kad suprasčiau, kokios knygos patinka mėgstantiems skaityti senjorams. Skaityti toliau “Savarankiškas, reiškia laimingas žmogus?“

Reklama

Išmintinga knyga

sdrAxel Munthe autobiografinį romaną „Knyga apie San Mikelę“ skaičiau antrą kartą. Pasitvirtino taisyklė, kad geras knygas kiekvieną kartą skaitai kitaip, atrandant vis naujus pasakojimo aspektus. Nustebau, nes knygą skaičiau ne taip jau ir seniai, prieš keletą metų. Bet prisiminiau visai kitaip, nors išlikusios detalės ir dabar mane giliai palietė. Tačiau naujų istorijų, temų ir potemių knygoje atradau daug daugiau, nei jų prisiminiau. Kodėl tiek daug pamiršau? O gal įsiminiau tik tai, kas tuomet buvo aktualiausia? Skaityti toliau “Išmintinga knyga“

Amžinosios vertybės išlieka?

davŽodis bestseleris, o ypač šalia jo esantis epitetas (?) Nr. 1 paprastai mane nuteikia kritiškai, o juo pažymėtas produktas, (tai yra knyga) veikia atstumiančiai. Tačiau šia nuostata suabejojau po mokslinių diskusijų tarptautiniame skaitymą analizuojančių mokslininkų tinkle. Išsivysčiusių kapitalistinių šalių žmonės įpratę viską matuoti ekonomine verte. Jeigu milijonai perka tą patį produktą, reiškia jis vertas pagarbos. Netgi tuomet, kai kalbame apie nematerialų dalyką, kurį mums iš viso dar vis neįprasta vadinti produktu. Šios mintys man siejasi su šiuolaikinės amerikiečių rašytojos Ann Patchett XXI amžiuje parašytu romanu „Vieningieji“ . Skaityti toliau “Amžinosios vertybės išlieka?“

Literatūrinė vaistinė

laivas
Galėtų būti literatūrine vaistine? D. Janavičienės nuotr.

Ninos George romaną „Levandų kambarys“ ketinau perskaityti daug anksčiau. Juk joje aprašyta literatūrinės vaistinės idėja pasinaudojo Vilniaus A. Mickevičiaus biblioteka. Apie šią puikią idėją išgirdau gerokai anksčiau, nei perskaičiau romaną. Iki šio laiko vis pavydėdavau pasakojantiems apie kvapų ir literatūrinių – biblioterapinių minčių pripildytą romantišką pasakojimą. Skaityti toliau “Literatūrinė vaistinė“

Pakeisti santykius su artimais žmonėmis

dav
Visi susirinkom pakrantėje. D. Janavičienės nuotr. 

Harriet Godhor Lerner knygą „Pykčio šokis“ susitikimuose žmonės dažnai pamini, kaip biblioterapinę knygą. Todėl ją paskaityti norėjau ir aš, nors šiaip tokių savipagalbos (receptų – patarimų) knygų vengiu. Ne kartą esu patyrusi, kad suformuluoti patarimai mane kažkaip keistai veikia. Aš jais sunkiai patikiu, ir iš karto turiu tarsi nusistatymą, kad jie man netinka. Panašiai buvo ir šį kartą. Skaityti toliau “Pakeisti santykius su artimais žmonėmis“

Nutraukti smurto ratą

dav
Transformacijos. D. Janavičienės nuotr.

Autobiografinis romanas apie sudėtingą vaikystę. Dabar tai vieša tema, matome reportažus per TV, girdime skaudžias istorijas iš vaikų gydytojų. Matyt, gerai, kad kalbame, nes viešumas tokiuose sunkiuose patyrimuose labai svarbus. Paskaičius Chip St. Clair knygą „Drugelių sodas“ kiek kitaip suvokiu kitų pastangas vaikus apsaugoti nuo smurto. Netgi šioms pastangoms išvirstant ir į kitokias skaudžias istorijas. Skaityti toliau “Nutraukti smurto ratą“

Kaip mes užstringame arba prasilenkiame laike

mdeTikrai norėjau perskaityti Alan Lightman knygą „Einšteino sapnai“. Skaičiau interviu su autoriumi, norėjau, bet nenuėjau į susitikimą su juo literatūros festivalyje „Vilniaus lapai“. Tikriausiai dėl to turėjau didelius lūkesčius, tarsi laukiau stebuklo. Pačiai gaila, kad paskaičius romaną, kiek nusivyliau… Net ir dabar nekaip jaučiuosi, kad taip atsitiko… Skaityti toliau “Kaip mes užstringame arba prasilenkiame laike“

Gydymas meile

oznorApie vaikus šiomis dienomis Lietuvoje kalba visi, na, bent jau žiniasklaida lūžta nuo minčių apie tai, kaip mes skriaudžiam vaikus. Mes, suaugusieji, tvarkom pasaulį lyg ir norėdami vaikus apsaugoti, o išeina priešingai. Geri ketinimai išvirsta teroru prieš pamatinę visuomenės sanklodą – šeimą, ir joje augančius vaikus. Bet kalbėti norėjau ne apie tai, o apie Miros Rothenberg stebuklingą meilę psichinėmis ligomis sergantiems vaikams, atspindėtą jos pačios parašytoje knygoje „Vaikai smaragdo akimis“. Kaip sunku mylėti ne savo pasaulyje gyvenantį vaiką, kaip sudėtinga jam padėti… ir vis tik yra jėga, kuri nugali net ir beviltiškose situacijose – tai Meilė, noras suprasti ir padėti nuskriaustiesiems… Skaityti toliau “Gydymas meile“

Geri rezultatai įkvepia

plakatas2018 metų spalio 12 d., neįprastai šiltą rudens periodui penktadienį Birštono Kurhauzas vos sutalpino norinčius dalyvauti biblioterapijai skirtoje konferencijoje. Nors tokiu antplūdžiu konferencijos senbuviai nelabai ir besistebim, – tradiciškai jau ketvirtą kartą vykstančioje konferencijoje „Biblioterapija. Knyga gali prakalbinti ir gydyti“ dalyvių visada būna daug. Anot Neringos Lašienės „konferencija buvo puikiai apgalvota ir organizuota. Jau pradedant nuo konferencijai skirto informacijos rinkinio dalyviams, kurį galėčiau apibūdinti, kaip “tikrai moteriško formato kūriniu“. Nes visas aplankas lengvai telpa į rankinuką. Šimtas žmonių, susirinkusių jau į ketvirtąją konferenciją, irgi įkvepia. Važiuodamos kalbėjomės, kiek gali būti klausytojų, tai bibliotekininkės manė, kad ne daugiau penkiasdešimties.“ Skaityti toliau “Geri rezultatai įkvepia“