Galimybė pasimokyti biblioterapijos

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės skyrius laimėjo Lietuvos kultūros tarybos projektų finansavimo konkursą, 2019 metais parengus projektą „Biblioterapijos taikymas bibliotekose“. Projekto partneriais yra Lietuvos biblioterapijos asociacija ir Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacija. Plačiau apie pagrindines projekto veiklas ir numatomus rezultatus skaitykite čia.

Gera močiutė nebuvo puiki mama

Frediriko Backmano romaną „Močiutė perduoda linkėjimų ir atsiprašo“ tikrai galiu įvardinti biblioterapine. Juk visi mes turim (ar turėjom) mamas, daugelis patiriam kartų susidūrimus, kaip močiutės, mamos ar anūkės. Kintant šeimos narių vaidmenims, vieni lengviau, kiti sunkiau prie jų prisitaikom, tikriausiai dėl to ir pergyvenam. Todėl šmaikščiai, su nostalgišku humoru parašytas romanas pirmiausia mums leis atsipalaiduoti. O tai jau pasiekimas, juk gyvenam ne pačius geriausius laikus. Priverstinai sulėtinę gyvenimo tempą, turim išlikusį lengvai pasiekiamą malonumą – skaityti gerą knygą. Šios knygos elektroninė versija yra nemokamai prieinama portale ibiblioteka.lt.

„..mūsų kūnas, kai juda, yra šventas…“

Tiesą sakant Olgos Tokarczuk kūrinys „Bėgūnai“ pirmu skaitymu manęs nesužavėjo. Tačiau užkabino. Ypatingai šiandienos aktualija – nuolatiniu žmonijos bėgimu. Mūsų bėgimu per pasaulį, kuris dabartyje įgavo visai naują prasmę. Ar tikrai gyvenimo prasmė – migracija. Iš miesto į miestą, iš vieno oro uosto į kitą… o nuo vienos kelionės iki kitos – sustojęs, pavojingas laikas?

Pokalbiai biblioterapijos kampe

Antrus metus lankausi Knygų mugėje ne kaip pasyvi stebėtoja, o kaip tikra dalyvė. Malonu, kad mugėje ne pardavinėju, o pristatau paslaugą – dar nelabai įprastą bibliotekose biblioterapijos veiklą. Aš šią paslaugą daugiau sieju su suaugusiais bibliotekų lankytojais, tačiau ji gali būti taikoma ir vaikams.

Kova dėl savojo kelio

Tai knyga apie ilgą kovą už save, savojo gyvenimo kelio paieškas ir pastangas išsivaduoti iš šeimos kylančios neteisybės pančių. Lietuvių kalba Taros Westover romano Educated: A Memoir antraštė išversta Apšviestoji. Tai, mano nuomone, kiek keičia prasmę. Tarsi pasyviai atėjęs apšvietimas, o ne daug pastangų pareikalavęs lavinimasis, kartu kovojant su sekta virtusia šeima ir joje paveldimomis vertybėmis. Romano paantraštė įvardinta atsiminimais tarsi pasako, kad tai autentiška istorija, tebevykstanti vienoje iš Amerikos valstijų. Aprašytas siužetas siekia Obamos prozidentavimo laikus, o atsiminimų autorei tuomet buvo apie 30 metų.

Tobuli gyvenimai

Tobula žiema. D. Janavičienės nuotr.

JAV gyvenančios kinų kilmės amerikietės Celeste Ng romanas „Tobuli gyvenimai liepsnoja skaisčiau“ susiskaitė greitai. Nors knygos apimtis viršija 350 puslapių. Skaitėsi greitai… nes viskas ten išrašyta, praktiškai nebuvo vietų, kuriose reiktų sustoti, apgalvoti apie kontekstą ar reikšmes. Na, tiesiog puikiai sukramtytas produktas, paaiškinta viskas iki smulkmenų. Siužetas intriguojantis, daug „moteriškai nutylimų“ problemų, su kuriomis, matyt, greičiausiu laikotarpiu susitiksim ir mes (jau sutinkame, bet gal dar ne taip aštriai?) Tai – surogatinės motinos, moters ir motinystės santykis, ar idėja, kaip čia ją pavadinti. Seksualumas paauglystėje, čia ištinkančios problemos, kurių sprendimus akmeniu nešiojamės visą gyvenimą (cituojant knygos mintį). Demokratija, kai kartu sugyvena (?) skirtingos rasės, lygūs visi sluoksniai, kiekvienas turi vienodai galimybių…. siekti. Ir viską užgožiantis menas, buvimas kūryboje.

Įspūdžiai iš mokslinės praktinės konferencijos „Menas ir medicina“

2019 metų gruodžio 12 d. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Didžiojoje auditorijoje vyko netradicinis renginys. Konferencija – įprasta akademinei bendruomenei renginių forma, netradicinė yra pati tema. Konferencijos pranešėjai pristatė įžvalgas, patirtis, tyrimus ir net ES institucijų dokumentus apie meno įtaką asmens sveikatai.

Kokia čia dar meilė senatvėje?

Lorenzi Licalzi romaną „Ko tu iš manęs tikiesi?“ pati kažin, ar būčiau atradusi. Jį perskaičiau pagal klubo narių pasirinkimą. Knyga apie senatvėje patirtą meilę, be to – senelių namuose… kažkodėl suintrigavo daugelį klubo narių. Gal keičiasi mūsų suvokimas, kad meilė gali ištikti tik jaunimą?

Psichoterapinės istorijos

Kurį laiką tikslingai save sustabdžiau Irvin D. Yalom‘o knygų skaityme. Kartais psichoterapijos pasidaro per daug… Bet po gerų metų Nacionalinės bibliotekos Laisvalaikio skaitinių lentynoje aptikus neskaitytą Yalomo knygą „Mamytė ir gyvenimo prasmė“ dvejonių apie tai, ar ją noriu skaityti, neturėjau. Ir džiaugiuosi. Jau atradusiųjų I. D. Yalomo istorijų žavesį, raginti paskaityti šią knygą ir nereikia. O dar neskaičiusiems jo knygų, labai rekomenduoju perskaityti. Tiesiog kaip galimybę geriau suvokti save ir aplinkinius.

Vyriška kronika

Taip gavosi, kad iš eilės skaičiau labai moterišką (Beatos Tiškevič „Vyvenimas“) ir labai vyrišką (Rimanto Kmitos „Pietinia kronikas“) knygas apie dabartį, tiksliau kronika yra apie jau šiek tiek nutolusius laikus. Bet tikrai iš mano gyvenimo. Todėl ir reakcija į pastarąją knygą gal kiek kitokia, nei būčiau ją skaičius kitu metu.