Šilti vaikystės prisiminimai

Pakilus kasdienybės skonis

Gyvenimas pažadina netikėtai

Kartais pabudimas gyvenimui įvyksta senatvėje

Mirties artumas ir gedulas

Nelengva susitaikyti su mirtingumu

Apie matematikos grožį ir jausmus…

Japoniškas subtilumas ne tik matematikoje

Japonų rašytoja Yoko Ogawa yra apdovanota ne viena literatūrine premija. Jos romane „Begalinė lygtis“ tiesiogiai apie jausmus nekalbama, tačiau visas tekstas man skaitėsi, tarsi poezija. Glausti sakiniai apie kasdienį vyksmą, po kuriuo nuspėjami jausmai, intuityvus kito žmogaus pajautimas … ir pasaulio tvarka matematikos formulėse.

Tarnauti tironui

Ragauti maistą – sunkus darbas

Praeities klystkelių galia dabarčiai

Geriau pripažinti praeitį anksčiau, nei ji įsiveržia

Sustojęs laikas keičia gyvenimus?

Kiekviena knyga – naujas Likimas?

Matt Haig romano „Vidurnakčio biblioteka“ laukiau iš anksto, jau girdėjau apie jį iš skaitančių anglų kalba. Man patiko šio autoriaus autobiografinė knyga „Kodėl verta gyventi“, žinau, kad M. Haig knygas JK ligoninėse naudoja pasyviajai biblioterapijai, ten ligoniai jų klauso (įskaitė pats autorius) arba skaito per specialiai gulintiems sukurtą patogiai pasiekiamą ir reguliuojamą skaityklę. Per daug išankstinių lūkesčių …

Apie japoną, jo draugus ir katinus

Katino ir jo šeimininko gyvenimas Japonijoje

Hiro Arikawos romanas „Keliaujančio katino kronikos“ – tarptautinis bestseleris. Jis man priminė neseniai skaitytą rusų romaną apie katino gyvenimą, tačiau tuo pačiu – ir klasikinę biblioterapinį romaną „Poliana“. Keistas sugretinimas? – tikrai, šiek tiek keistas.

Lėtai tekantis gyvenimas

Gyvenimas provincijoje gydo ar gramzdina?

Elizabeth Bard knyga „Iškyla Provanse“ iškrenta iš aiškaus žanro ribų. Romanas – ne visai, nes siužetui skirtą skyrių seka patiekalų receptams skirtas skyrius. Mėgstančioms išbandyti naujus skonius knyga gali tapti „įkvėpimų virtuvėje šaltiniu“. Bet man labiau patiko siužetu atskleidžiama istorija apie amerikietės, iškeitusios Niujorką į provincijos miestelį Prancūzijoje, atradimus.

Nelengva padėti tašką meilės situacijose

Jeigu nežinai, ką reiškia oriai gyventi, net žydėjimas skirtas išgyvenimui

Buvusios socialinės darbuotojos Colleen Hoover romanas „Mes dedame tašką“ apie meilę ir agresiją, šeimoje perduodamą elgesio modelį, realias pastangas suprasti tokias situacijas ir jas keisti. Knygos bibliotekoje teko laukti apie pusę metų, net neprisimenu, kodėl norėjau ją paskaityti. Gal todėl, kad skelbiama knygos viršelyje, knyga  platformoje Goodreads 2016 metais išrinkta geriausiu metų romanu apie meilę? Jeigu taip – tai meilė čia ne tokia, apie kurią svajojam, norim patirti, ar skaitome dėl to, kad norime pasisemti gerų emocijų… Iš kitos pusės – tekstas gali tapti biblioterapiniu toms, kas išgyvena agresiją šeimose, bet jos nepripažįsta arba neatpažįsta situacijos sudėtingumo.