Gyvenimas tęsiasi net karo metu

Retokai paskaitau, o ir parašau apie lietuvių autorių knygas. Kažkaip neužliūva. O ir ne visas perskaitytas galėčiau įvardinti terapinėmis, ypač – viltingomis. Šįkart džiaugiuosi perskaičiusi ir galėdama pasidalinti mintimis apie Inos Pukelytės ronamą “Panelės iš Laisvės alėjos“. Gyvenimiška,  nespaudžianti niūrumu ir nelaimėmis knyga, nors… veiksmas vyksta laikotarpiu iki karo ir apima ir Antrojo pasaulinio karo pradžią Kaune.

Romane subtiliai persipina dviejų merginų gyvenimo istorijos. Prasideda jaunystės godomis apie šeimą, vaikus (Zofija) arba – aktorės karjerą ir svajones savo talentu užkariauti pasaulį (Rachelė). Modernėjantis Kaunas, pilnas kultūros gyvenimas, graži gamta netoliese… ko daugiau reikia gyvenimo pilnatvei?

Nuo negandų iki Kauno iš Latvijos pabėgusi Zofijos šeima kalba lenkiškai, ir save priskiria lenkiškajai tapatybei. Zofija dirba knygyne, bendrauja su inteligentais visomis kalbomis. Svajoja apie tvirtą šeimą, vaikučius. Ir ta meilė užklumpa… bet ne tokia, kaip svajonėse. Zofija tampa meilės emigrante, ten nusivilia, pradeda savarankišką gyvenimą ir vėl grįžta meilė… Jos išsvajotasis – lietuvis, bet tarnauja lenkų kariuomenėje ir pakliūva į lagerį. Iki karo Zofija spėja grįžti pas tėvus, Kaune pagimdo.. ir sužino, kad grįždamas į Kauną jos vaikų tėvas žuvo jau visai netoli namų…

Viso romano eigoje subtiliai su Zofijos istorija susipina kitos jaunos merginos gyvenimo vingiai. Pirmąkart atvykus į Kauną gastrolėms Rachelė atkreipia dėmesį į gražiai karpiniais papuoštą langą – knygyno vitriną. Čia Zofija taip papuošė aplinką ir tuo pradžiugino ne vieną akį. Rachelei buvo skirta dar ne kartą grįžti į Kauną, čia sutikti gyvenimo meilę, netgi tapti žydų teatro direktore. Ir slapstytis, kai žydai tapo priešais.

Štai šioje tragiškoje vietoje susipina abiejų merginų likimai. Bėgdama nuo siaubo, Rachelė požeminiais nuotekų tuneliais patenka į knygyną. Ir čia ją leisgyvę su kūdikiu ant rankų aptinka Zofija. Likimas lemia Zofijai išgelbėti kūdikį.

Atrodytų tragiška istorija, bet joje daug šviesos, gebėjimo išgyventi, tolerantiškai prisitaikyti ir žengti tolyn. Savotiškai keistos panelių iš Kauno istorijos, nes jose kaip ir trūksta lietuvaičių. Bet yra vienas kito supratimas, pagalba, viltis. Na, ir besitęsiantis gyvenimas, net ir karo metu…

Daiva Janavičienė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s