Vėžiai gieda niekam negirdint

Delia Owens romanas “Ten, kur gieda vėžiai“ man patiko, kaip pasaka apie galimybę išlikti ir sulaukti laimingos meilės pabaigos. Nors romane daug naivumo, neįtikėtinų siužeto vingių, bet ir … pakylėjančio taurumo. Kas to pasiilgote – siūlau romaną paskaityti. Kaip pasauliui reikia tikėjimo tikrais jausmais, rodo romano perkamumas: iki 2020 metų parduota virš 9 milijonų egzempliorių.

Pagrindinė romano veikėja Kaja nuo 6 metų lieka gyventi viena. Dėl patiriamos tėvo agresijos varganus namus palieka mama, o paskui ją – dar keturi vyresnieji šeimos vaikai. Kaja lieka viena. Pradžioje – tik su tėvu, kurio bijo. Greitai išnyksta ir jis. Ir Kaja gyvena pelkėje, tarp vandens stichijos. Čia patiria visišką vienatvę, aplinkinių izoliaciją. Jausmai, vidinis gyvenimas teka, patirtis kaupiasi. Ji grumiasi su kasdienybės iššūkiais, tampa savarankiška. Kajai nelengva patirti ir išreikšti subtilius jausmus, bet išlieka natūralus grožio pajautimas, gebėjimas džiaugtis, kurti.

Jaunystė atneša meilės poreikį, čia prasideda didieji išbandymai. Vienas mylimasis Kają globoja, išmokina skaityti, padeda įsisavinti daug biologijos žinių, netgi – parašyti ir išleisti keletą knygų (hmm, čia juk pasaka). Tačiau lemiamu momentu … pasirenka ne ją, o mokslą. Ir Kajos širdį dar kartą drasko patirta išdavystė. Kitas vaikinas – miestelio pažiba, stipruolis – jos siekia savo patiniško egoizmo tikslais. Nors jis kalba apie šeimą, namus, bet argi realu tai ne tik žadėti, bet ir padaryti dėl visų ignoruojamos, keistos pelkių gyventojos..

Kilnūs jausmai miestelyje suraibuliuoja, atsitikus didelei nelaimei. Kaja įtariama nužudžius miestelio pažibą, visų gerbiamą vaikiną. Ir iš pradžių niekam nesvarbu, kad jis nuskriaudėpelkių mergelę. Pabaigoje triumfuoja teisingumas ir taurus kai kurių miestelio gyventojų pasiryžimas išgelbėti Kają. Čia pripažįstama kolektyvinė kaltė – kad taip ilgai ją ignoravo, apleido, nepadėjo. Ne tik tikrasis bendruomeniškumsa, bet ir tikroji meilė nugalėjo, Kaja atleido ją palikusiam mokslininkui ir … jie ilgai ir laimingai gyveno.

Žinoma, čia supaprastinta schema, knygoje nemažai detalių, kurios gali būti biblioterapinės daugumai, užkabinti Sielą. Agresijos aukos, jų klaidos ir skausmingi sprendimai. Meilės paieškos ir gebėjimas pamatyti tikrąją žmogišką vertę – kas tau padeda, o kas tik naudojasi tavimi. Gebėjimas kurti sunkiausiomis sąlygomis, negebėjimas prisitaikyti prie kitų nustatytų normų ir t.t. Sakuyčiau – pasakiško siužeto, nuoširdžių jausmų, pakylėjančios meilės gamtai kupinas pasakojimas, – siūlau paskaityti.

Daiva Janavičienė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s