Viduramžių liaudies gyduolio nelengvas gyvenimo kelias

Norintiems giliai apmąstyti būtį, dvasingumą, jo reiškimosi keistenybes rekomenduoju paskaityti Jevgenij Vodolazkin romaną „Lauras“. Autorius – viduramžių istorijos ir senosios rusų literatūros specialistas. Akivaizdu, kad apie viduramžius istoriją pasakoja profesionalas, žinantis daug detalių iš to laikotarpio. Man labai netikėtos tekste esančios sąsajos su sovietiniu laikotarpiu, nusakant kas vyksta toje pačioje erdvėje, miesto aikštėse, buvusiose prieigose dabar tapusiose to paties miesto dalimi. Siužetas – apie ypatingomis galiomis pasižymintį atsiskyrėlį Arsenijų, jo gyvenimiškus kelius ir klystkelius, o gal tiesiog atkaklų ėjimą link Dievo, paklūstant jo valiai ir Likimui.

Romanas nelengvas, jame daug sunkių sprendimų ir jų nepadarymo laiku pasekmių apmąstymo. Ne tiek apmąstymo, kiek atgailos už nepadarytus žingsnius, kuriais (gal) galėjo išgelbėti savo Mylimąją, atėjusią į našlaičio likimą sunkiais maro laikais.

Arsenijus dar vaikas būdamas liko našlaičiu, jį augino atsiskyrėlis senelis. Vaiko sąmonėje jis – viena iš kelrodžių žvaigždžių, jo Angelas sargas, ateinantis į pagalbą kritiniais gyvenimo momentais. Bet ir jo, kaip ir kitų išminčių, Arsenijus ne visada paklausė. Artimas ryšys su Ustina, negebėjimas teisingai apsispręsti dėl jai būtinos pagalbos, atėmė iš jo ir Mylimąją ir judviejų sūnų. Ir visam gyvenimui uždėjo Kaltės ir Atpirkimo įsipareigojimą. Ypatingos Arsenijui skirtos galios – gydyti žmones surinktomis žolėmis ir savo energija – nepadėjo šioje nelaimėje. Jos tapo ir parama ir prakeiksmu, kai teko nuolat gydyti kitus ir nesirinkti savo Likimo.

Sunkus kelias, gydymai, Dievo pateptojo – kvailelio Likimas, kelionės pėsčiomis po plačią šalį, netgi kelionė iki Palestinos – tai dar ne visi išbandymai, kuriuos jam teko įveikti ir ne kartą grįžti atgal, į savo gimtąsias vietas. Pagalba maro metu, sunkių ligų gydymas ir tiesiog pokalbiai su ieškančiais pagalbos – Arsenijaus kasdienybė.

Lauras – tai jam suteiktas paskutinis vardas vienuolyne, kur jis sugrįžo po ilgos gyvenimo kelionės. Netgi čia laukė ne tik pripažinimas, bet ir išdavystė, šmeižtas, nusivylimai. Ir visa tai ištvėrusi Lauro – Arsenijaus Dvasios stiprybė, pasitikėjimas Dievo valia ir paklusnus asmeninės Kaltės išpirkimo kelias nueitas iki galo.

Tai nelengva knyga, ją skaityti reikia pasiryžti. Bet paskaičiusieji daugiau supras žmogaus gelmes, keistuolius „nuo Dievo“, o gal – ir šiek tiek kitaip apmąstys savo gyvenimo kelią.

Daiva Janavičienė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s