Gyvenimas provincijoje gydo ar gramzdina?

Elizabeth Bard knyga „Iškyla Provanse“ iškrenta iš aiškaus žanro ribų. Romanas – ne visai, nes siužetui skirtą skyrių seka patiekalų receptams skirtas skyrius. Mėgstančioms išbandyti naujus skonius knyga gali tapti „įkvėpimų virtuvėje šaltiniu“. Bet man labiau patiko siužetu atskleidžiama istorija apie amerikietės, iškeitusios Niujorką į provincijos miestelį Prancūzijoje, atradimus.

Meilės istorija apie skirtingas kultūras – neskubrų miestelio gyvenimą, daugeliui leidžiant laiką visai paprastai ir kasdieniškai – auginant daržoves, jas parduodant, lėtai gaminant maistą iš šviežiai turgelyje išsirinktų produktų. Čia pat auga vaikai, darbas dažnai yra greta namo, arba to paties senovinio namo antram aukšte. Jokio lėkimo, stumdymosi minioje. Tuo pačiu – „civilizuota kultūra“ – su muziejais, mugėmis, studijų galimybe – už geroko kelio gabalo. Nors – pasiekiama, jeigu tam yra tikras noras.

Tarpkultūriniai skirtumai

Ach, prancūzės, jos tokios gražios. Jos visada žino saiką, o tai pamirštančiai amerikietei primena apie „papildomo kruasano galimas pasekmes“. Anot autorės „Čia Prancūzija, tad neturėčiau stebėtis, kad net galvijai atrodo taip, tarsi laikytųsi dietos“. O kuo gi apdovanoti save, kylant nerimui, ar depresinėms nuotaikoms? Pasirodo, geriausias priešnuodis tam – savo verslo kūrimas. Kai šeima imasi įgyvendinti savo mėgstamą veiklą, įkurdami ledų gamybos laboratoriją – cechą ir kartu sukurdami patrauklią erdvę kavinei. Abu sutuoktiniai baigė prestižinius universitetus, vyras – netgi apsigynė daktaro laipsnį filmų kūrimo srityje. Elizabeth didžiuojasi filologiniu išsilavinimu, nuo vaikystės išmoko pasidžiaugti išskirtiniais teatrais, muziejais, galerijomis. Visur stengiasi palaikyti vyro užmojus, gebėjimus kurti, siekti karjeros. Bet… abiem palengvėjo, kai jis atsisakė pasiūlymo tarptautinėje kompanijoje, nes… norėjosi tiesiog gyventi šiame provincijos miestelyje, čia kurti ir įgyvendinti kitokias svajones. Ne tarptautinio kinematografinio verslo, o jaukios sveikų produktų ledainės savo namuose. Ir vėl pasiryžo mokytis … ledų gamybos technologijos, kartu su nebaigusiais gimnazijos 16-mečiais prancūzais!

Biblioterapiniai intarpai siužete

Siužete yra vietų, kurios gali tapti biblioterapinėmis labai įprastose situacijose – ieškant tikro artumo su savo mežamečiu sūnumi, atrandant, kad net santykyje su mažu vaiku siekiant meilės reikia duoti, tik tada gali gauti. Suaugusios moters apmąstymuose apie savo vaikystėje patirtas tėvų skyrybų, tėtės depresijos sukeltas traumas. Ir gydymąsi nuo jų paprastai – ramiu ir kartu įdomiu savo gyvenimu.

Rekomenduočiau knygą mėgstančioms gaminti, norinčioms kitokio įkvėpimo ir pavargusioms nuo skubėjimo, norinčioms pasidžiaugti kultūrų skirtumų įvairove. Tiesiog mėgstantiems ramaus siužeto pasakojimus su nukrypimais į maisto gaminimą.

Daiva Janavičienė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s