Ragauti maistą – sunkus darbas

V. S. Alexander romaną „Maisto ragautoja“ skaičiau anksčiau. Tuomet galvojau, kad negaliu jos rekomenduoti biblioterapiniu tikslu, nes ji yra apie karą. Apie tarnavimą Hitlerio bunkeryje. Kas gi tame gali būti terapinio?

Kaip keičiasi aplinka, taip keičiasi ir mūsų suvokimas. Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, ši knyga man vis iškyla atminty, – ir dabar manau, kad šiuo laikotarpiu knyga daug kam gali būti ne tik įdomi, bet ir naudinga. Dėl platesnio konteksto suvokimo – apie karo virtuvę (tiesiogine ta žodžio prasme) ir apie karo sąlygų burbulą, sukuriamą aplink tironus. Kad nesuvoktų realios padėties, kad jaustųsi saugūs ir galėtų…vadovauti žudymui, deja…

Romano siužetas yra apie tai, kaip artėjant frontui vokiečių šeima nusprendžia išsiųsti savo dukterį toliau, į saugesnę vietą, kartu tikėdamiesi ten gyvenančių giminaičių pagalbos susirandant darbą. Vyksta karas, jau kaip ir įvykęs didysis lūžis jame, vokiečių kariuomenė vieną po kitos patiria pralaimėjimus.

Romano herojė – jauna, graži, klasikinio vokiško įvaizdžio mergina gauna įslaptintą kvietimą tarnauti … reicho virtuvėje. Ji parengiama „kilniai“ misijai – būti viena iš penkiolikos Hitleriui patiekiamo maisto ragautoja. Kurdamas tekstą, autorius studijavo archyvus, visa aplinka pavaizduota tiksliai, su detalėmis apie tikrus įvykius.

Dabar šį romaną rekomenduočiau paskaityti platesniam tironijos kuriamo burbulo pažinimui. Kokia sistema tarnauja baimės atmosferai kurti, kaip išties ten žmonės gyvena savo kliedesiuose, kuriuos palaiko šalia esantys. Ir net tokiomis neįmanomo sekimo ir baimės sąlygomis, vis iškildavo kažkokių pasipriešinimo idėjų, ar planų nužudyti Hitlerį. Bet to neįvyko, nes sekimo sistema veikė geriau…

Įsiminė ir epizodas, kai romano herojė jau grįžo pas giminaičius, po Hitlerio savižudybės. Ir sužinojo, kad esesininkams priklausęs jos dėdė nusižudė, jis negalėjo patikėti realybe. Tokia praregėjimo kaina…

Žinau, kad gyvenant šalia karo, sunkiai skaitosi romanai. Bet tokia knyga, tikriausiai, skaitysis. Ir geriau suprasime, kad tikėtis putino mirties, kaip išlaisvinimo ir problemos sprendimo, mažai realu. Nors norėtųsi.

Daiva Janavičienė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s