Kartais pabudimas gyvenimui įvyksta senatvėje

Anne Catherine Bomann romanas „Agata“ – debiutinis. Psichologė rašo apie savo amatą, tačiau ne savo vardu. Pagrindinis siužeto veikėjas – skaičiuojantis likusius pokalbius su klientais 72 metų psichologas paryžietis. Jam sunku, atgrasu, nemalonu vėl ir vėl klausyti paviršutiniškų klientų skundų ir… ypač išlikti užjaučiančiu bei dėmesingu. Na, kada gi išseks tas paskutiniųjų numatytų pokalbių skaičius, senkantis atgaline tvarka nuo 753 mažyn. Kasdien po 8 pacientus, kasdien tas skaičius atimamas, kasdien numatytų pokalbių lieka mažiau … iki trokštamo atsipalaidavimo.

Asmeninis atsivėrimas gyvenimui…

Tačiau viskas pasisuka kitaip. Man ši subtiliai parašyta knyga pasirodė esanti apie asmeninį atsivėrimą gyvenimui… pačiam sau netikėtai ir visai kitaip nei buvo planuota. Romane yra keletas aiškiai nusakomų datų ir konkrečių adresų – jie man kaip tik pasirodė klaidinantys. Veiksmas lyg ir vyksta apie 1948 metus, o jokių užuominų apie karą (gal čia tokia nūdienos aktualija, kuri daro įtaką visam suvokimui?). Jeigu žmogus dirbo ilgai, visą suaugusiojo gyvenimą, jo prisiminimuose turėjo būti kažkas apie neseniai pragarmėjusį karą, net ir Paryžiuje. Neįsivaizduoju, kad tai nedarė įtakos psichikos sutrikimams. Ir kitos detalės man skaitant vis užkliūdavo, pagalvodavau, kad jos neatitinka vaizduojamo laikmečio…

gali įvykti bet kur ir bet kada…

Kita vertus – savęs atradimas gali įvykti bet kur ir bet kada, sutinku su tuo. Gal detalės iš skirtingų laikų siužetui tik suteikia gilumo? Gydymo metodai, laikmetis, pensijinis amžius, ligos – tik sustiprina vyksmą. Su savimi. Visą gyvenimą dirbęs nuosavoje klinikoje ir turintis aiškius nusistovėjusios vienatvės ritualus žmogus … supranta ir pajunta, kad gyvenimas teka šalia. O jis tik stovi ir su ilgesiu jį stebi pro langą.

Biblioterapinės temos

Vidiniai atradimai skatina keistis, kitaip reaguoti ir į pacientų išsikalbėjimus priimamajame ir … išbandyti tiesioginį įsikišimą į gyvenimą – aplankant savo ilgametę sekretorę namuose, pasikalbant su jos sunkiai sergančiu vyru, netgi – iškepant pyragą ir juo pavaišinant ilgametį kaimyną, su kuriuo lig šiol net nesisveikini ar pavedant atlikti užduotį iki dabar tik pasyviai išklausomai klientei… Gyvenimas sukrečia visai netikėtai, ne veltui juk daugelį kartų girdėta tiesa – na, o ką gi veiksi išėjęs į pensiją, jei visas gyvenimas iki tol buvo darbas.

Knyga tikrai gali būti biblioterapine susiduriantiems su gyvenimo prasmės paieškomis, labai subtiliai romane atskleidžiama vaikystės trauma, susijusi su neregiu tėvu. Aptariami ir savęs nerealizacijos sunkumai ir iš to kylančios asmenybės problemos.

Daiva Janavičienė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s