Pakilus kasdienybės skonis

Grigorijaus Kanovičiaus autobiografinį romaną „Miestelio romansas“ skaityti pati nebūčiau pasirinkus. Esu dėkinga pasiūliusiems. Žydų autorių knygų ir apie jų gyvenimą šiuo metu nemažai tenka skaityti, gal dėl to, jaučiau tam tikrą pasipriešinimą sunkiam turiniui apie nepelnytas piktadarystes. Džiaugiuosi, kad pasiryžau. Ir skriaudų vardinimo čia visai neradau, atvirkščiai – jutau paprastos kasdienybės džiaugsmą būti.  

Mano kartai jau neteko gyventi miesteliuose, kuriuose virė žydų gyvenimas. Jų nelabai ir sutikdavau, arba sutiktieji gerai slėpė savo tapatybę. Ir tai suprantama. Vienaip apie žydus girdėjom augdami, tiesą sakant, girdėjau tikrai nedaug. Gal daugiau teko spręsti iš nutylėjimų. O tokiu būdu daryti sprendimai abejotinos vertės…. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje situacija radikaliai pasikeitė. Kad vis daugiau mes išgirstame asmeninių istorijų apie žydų gyvenimą, jų kasdienybę, šeimas, tradicijas. Kurios buvo… deja, jos buvo brutaliai nutrauktos.

Ir ši nuoširdi savo šeimos istorija Jonavos miestelyje labai paprastai, su humoru pasakoja apie paprastų amatininkų kasdienybę. Iš kurios kyla ne tik meilė savo kraštui, papročiams, šeimai, gyviems ir mirusiems artimiesiems. Karo Ukrainoje fone geriau suvokiame tos kasdienybės prasmę, gilų filosofinį pagrindą, – tiesiog būti, bendrauti, palaikyti tradicijas, kentėti ir džiaugtis kartu. Ir bėgti nuo atslenkančių barbarų, arba likti. Ir išnykti, net iš miestelio atminties, ne tik iš žemėlapio.

Jautrus pasakojimas, daug konkrečių detalių, netgi su nuotraukomis, daug švelnaus humoro – apie gyvenimo sunkumus, darbą, tikėjimą, pavargusį Dievą… Miestelyje buvo lietuvių, bet su kitų tautybių žmonėmis žydai beveik ir nesuseidavo. Tik „beveik žydas“ policininkas Giedraitis, paštininkas Kazimieras ir pameistriu siuvykloje įdarbintas Julius kiek plačiau pasimato. Vargšas toks lietuvaitis, nematęs gyvenimo prasmės, gyvenęs su pijoku tėvu ir jo skriaudžiama motina.  Bendraudami tarp savų žydai saugojo savo tapatybę. Visą gyvenimą ir ne viena šeimos karta gyveno Lietuvos žemėje, bet senieji taip ir neišmoko vietinės kalbos. O čia užaugę vyrai jau sugebėjo lietuvių armijoje tarnauti ir taip pramoko kalbą. O svariausia, kad tautybė niekam nekliuvo – dėl savo pažiūrų, savitumo, kitoniškumo kovos nekildavo. Jeigu dorai dirbi, gerbi tradicijas – ir visiems gerai.

Vienas šeimoje įkrito į meilę „Marksui, Leninui ir kitiems keistuoliams“, ir visiems aiškino apie engiamą darbininkų klasę, rabinų ir kunigų skleidžiamas miglas. Įdomu, kad šeimoje tos mintys buvo suvokiamos kaip tam tikras proto nuklydimas, kuris dirbant ir sukūrus šeimą, turėtų tiesiog praeiti… bet gyvenimas lėmė kitokias permainas. Tiesa, jos knygoje aptaršomos labai taupiai, tik konstatuojama, kas įvyko. Ir net faktas, kad po karo vienintelis sutiktas pažystamas miestelyje – praturtėjęs jų buvęs pameistrys Julius – tiesiog išsakomas ir tiek. Karo baisybės praėjo, ir ačiū Dievui. Reikia iš naujo kilti gyvenimui…

Knyga parašyta švelniai, su nostalgija praeičiai mažame miestelyje, vaikystėje gyvenant kartu su visa šeima. Ir bėdos, ir nelaimės ragaujamos, kaip bendras gyvenimo skonis. Iki ribos, kai tenka apsispręsti ir bėgti…kad išliktum gyvas.

Rekomenduoju šį pasakojimą, šiuo neramiu laiku jis įtraukia, praplečia matymą, leidžia geriau suvokti kitus. Ir pasiryžti naujai gyvenimo bangai.

„Gyvenime būna akimirkų, kai Visagaliam Dievui reikia pagalbos, kaip paprastam mirtingajam. Ir kairtais kur kas didesnės nei mums, nuodėmingiesiems. Štai tu, mieloji, dabar jam ir padėk, įveik savo neviltį, o silpnumą paversk stiprybe. Dievas silpnųjų gailisi, o stipriesiems padeda“ – tokiais žodžiais rabinas stiprino kūdikio netekusią Chenką.

Daiva Janavičienė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s