Vaikų namuose augusios mamos išmokta prievartos išgyvenimo strategiją taikoma šeimoje. Gal tai sovietinio mentaliteto specifika, o gal tiesiog asmenybės bruožai.

Alinos Bronsky romanas „Totoriškos virtuvės aštrumai“ – intriguojantis, įtraukiantis, perpildyto siužeto romanas apie super – duper moterį totorę Rozalindą. Sovietinė moteris, gimusi iškart po karo, užaugusi vaikų namuose. Brolis išėjęs iš vaikų namų nusižudė. O ji liko –  tvirta, išlaikiusi jaunystės grožį, darbšti, perdėtai įsipareigojanti ir įkyriai lendanti bei tvarkanti kitų gyvenimus Rozalinda (kurią visi vadina Roza, Rožele). Romanas parašytas herojės pasakojimo pirmuoju asmeniu, skaitant ausyse spengia įsitikinimas savo tiesa, kitų kalte, bukumu, nemokšiškumu…Ko gero tai autistiška, nesuvokianti kitų jausmų moteris. Savo jausmų ji lyg ir neturi, tik stiprų jai „priklausiančių“ artimų žmonių savinimosi jausmą. Galbūt ši knyga gali būti biblioterapine turinčioms stiprias motinas. Kad pajaustų palengvėjimą, – ne jos vienos TAI patiria, ir jų patirtis (gal?) neprilygsta Rozalindos dukters Sulfijos likimui…

Savo priklausinių valdymas

Piktinantis, žiaurus mamos – dukros – anūkės santykis. Visiško paklusimo reikalavimai iš močiutės. Dukters žeminimas, neigimas, patyčios… iki tokio žiauraus „reikalo sutvarkymo“ kaip namie kaimynės virbalu atliekamas abortas. Neįtikėta, bet niekam taip ir neparūpo, kas gi tas „laimingas tėtušis“. Po vis tik įsiveržusios į pasaulį Aminat – anūkės, abiejų moterų neapykanta viena kitai dar sustiprėja. Nes dabar visa senelės „meilė“, – jei tai galima šiuo žodžiu įvardinti tą savinimosi procesą – priklauso anūkei. Su nenuginčijamu įsitikinimu, kad motina (jos duktė) savo vaiko prižiūrėti nesugeba. Ir iš viso – tą mergaitę gali tinkamai auginti ir prižiūrėti tik ji, Rozalinda.

Kažkuriuo momentu duktė Sulfija tampa motinos planų dėl geresnio gyvenimo įgyvendintoja… Po įtempto nesutarimų laikotarpio, abi moterys lyg ir ima viena kitą suvokti panašiai, nes abi patiria tą pačią skriaudą, – jas palieka vyrai. Sulfija vyrą gaudo, laiko įsikibus į jo kojas, kad tik šis neišeitų. O Rozalinda… nustemba ir … įsižeidžia, supyksta ant to netikėlio. Pasisako dukrai ir.. stebisi, kad pastaroji ją, užjaučia… O Rozalinda tęsia gyvenimo kovas. Už išlikimą, už anūkės pamokų ruošimą, už naujas meiles ir savo grožį. Jai nėra kada liūdėti ar verkti, ji gyvena. Gyvenimu ir meile bei sunkiai gaunamais maisto produktais dalinasi su komunalinio buto kaimyne…

Ir nusprendžia, kad jos dukrai reikia ištekėti iš naujo. Pataria, kur tykoti vyro (tarp savo ligonių, kuriuos Sulfija slaugo) ir kaip pririšti vyrą (pastoti nuo jo). Vėl vedybos, šį kartą su žydų šeima. Tarpkultūrinės komunikacijos skirtumai įveikiami, bet… iškilus grėsmei, kad visa nauja šeima išvyks į Izraelį, o senelei aiškiai duodama suprasti, kad ji pasiliks, pastaroji nustėra. Taip nebus… ji nusprendžia nusižudyti. Lyg ir apie tai niekas nežino, bet pabudus iš komos Rozalinda šalia pamato dukterį. … ir vėl jos trys tęsia gyvenimą sovietiniam mieste ir t.t. Įvykių romane man tikrai per daug, kaip ir detalių, bet jos tokios atpažįstamos, tikros – iš nelabai tolimos praeities.

Labiausiai palietusios temos

Mamos – dukros santykis, paremtas dukros žeminimu, patyčiom, nemeile. Žiaurus santykis, tačiau tam tikru gyvenimo momentu jis lyg ir pakinta. Dukra klauso mamos patarimų, paklūsta reikalavimams … ir viskas neblogai klojasi, jos išvyksta į Vokietiją, Sulfija turi naujas galimybes atgyti… Bet prigyja kitoje aplinkoje tik Rozalinda. Čia jos energija, kliūčių nepaisymas, norų turėjimas ir gebėjimas suktis iš situacijos labai tinka. Ji tampa visiems reikalinga. Iki tam tikros ribos, tiesa. O duktė grįžta į Rusiją slaugyti sergančio tėvo ir jo naujos draugės. Čia ji ir numiršta. Ir į dukters laidotuves susirenka daug jos motinai nežinomų žmonių… Mistika tęsiasi – po mirties duktė lanko mamą, jos patarimai daro įtaką mamos sprendimams, jos energija sušvelnėja. Rozalinda susimąsto, o kaip gi taip buvo, kad Sulfija visada žinojo, kam reikia pagalbos, ir visada atsirasdavo ten…

Sulfijos – Aminat  (kitos kartos mamos – dukros) santykis. Kai mama nereguliavo dukros ši vis nuklysdavo į lankas. Nustojo mokytis, bastėsi kažkur. Ir viską į vietas sustatė sugebanti išsireikalauti senelė…

Senelės sprendimas emigruoti ir planas, kaip tai padaryti. Patarė Sulfijai suvilioti slaugomą ligonį užsienietį. Kai jau taip įvyko, pastarąjį Rozalina įpareigoja visas 3 šeimos moteris pakviesti į Vokietiją. Ji rūpinasi tuo, kad užsienietis patikėtų tik Vokietijoje galėsiąs vesti Sulfiją, nors visoje eigoje senelė akivaizdžiai manipuliuoja, demonstruodama užsieniečiui mažąją anūkę Aminat. Tas prekiavimas, nors ir netiesioginis, vaiku…. tiesiog užima žadą. Nors tame pasakojime daug neaiškumų, tačiau kaip ir jaučiama autorės užuojauta vargšui pederastui vokiečiui. Galų gale jis lieka ir miršta vienas, kaip ir buvo iki tol, kol pas jį įsikraustė Rozalindos šeimyna.

Neįtikėtina Rozalindos energija – viskam: kasdieniam tvarkymuisi, darbui, kitų gyvenimo reguliavimui, savo nenuilstamoms svajonėms – vairuoti, būtų gydytoja, važiuoti slidinėti į kalnus ir t.t. Ir visur būti patenkinta savimi ir tuo, kas vyksta aplinkui.

Skirtumas tarp Rozalindos ir kitų, pavyzdžiui, jos vyro, vadinamu tiesiog Kalganovu. Jis tik tyli, pritaria, paklūsta, drįsta pasakyti žodį…, paskui apsisprendžia ir išeina… pas sergančią moterį. Ir pats tampa sergančiu seniu. Pasiilgsta savo energingos Roželės, net bando grįžti, tačiau yra išvaromas. Jųdviejų buvęs miegamasis virto dviejų ligonių slaugomuoju, – taip situaciją rado iš Vokietijos atvykusi palaidoti savo dukterį Rozalinda. Sulfija mirė, gulėdama ant sulūžusios lovelės ar čiužinio, nusibaigusi beslaugydama tėvą ir jo draugę… Toks labai žiaurus likimas, visų. Kas moka gyvenimą tvarkyti, o kas – dejuoti ir būti slaugomas.

Sunki knyga, bet ją paskaityti verta. Iš gausybės detalių nemažai skaitytojų tekste gali atrasti kažką itin svarbaus sau ir į tai reaguoti… savais atradimais.

Daiva Janavičienė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s